tavas

tãvas, -à pron. pos. (4) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, DrskŽ, tàvas KŽ; SD375, R, MŽ, Sut, N, M, L priklausantis tau, tavo: Iš tavõs šeimynos nėr gera J. Liepsiu tãvai mergiotei bėgt namo LD308(Klt). Ko tę tavám lopiniui (skarelei) nėr daikto (visur mėtosi) Pls. Aš nenoriu tavų̃ [kunodų] LKKII204(Zt). Jei tavas buvo, galėjai nebeduoti J.Jabl. Tãvą grėblį šiene palikau KlbIII20(Lkm). O kur tavà moma? LKKIX201(Dv). Tavam̃p vyriškip buvo an rankos gimtasai znokas Lz. Eisiu tavóp broliop LzŽ. Sakau, mažu tavà plūksna? Aps. Tãvas brolis nenori ir nevalgo Aps. Ten pamesti taviejai marškiniai Slnt. Su tavõm gi mergiokaitėm buvom mede GrvT65. Aš esu matęs didesnių nelaimių, ir todėl tava manęs nejaudina V.Krėv. Tada tu davei tavam vėjui pūsti, bei marios juos apdengė BB2Moz15,10. Karalius tãvasis eit tau teisus DP2. Duod… tobulą atilsėjimą tarnui tavãmi DP545. Amžinon karalyston tavõn DP178. Tavu lobiu ubagą linksmini Mž289. Ką regėjo anys tavuosu namuosu? BB2Kar20,15.